išlaisvis

ìšlaisvis sm. (1) Š, BŽ470 plati erdvė, laisvė: Medis ìšlaisvy auga tarpiai J. Kažkas prašo duris atidaryti ir išlaisvin paleisti rš. Poetas dažnai atsiskirdavo vienas ir prapuldavo laukų išlaisvy rš.